Veiklos kokybės vidaus įsivertinimas

 

2015-2016 m.m. PLATUSIS GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS

 

Rengiant naująjį gimnazijos strateginį planą, buvo atliktas platusis gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas. Respondentais pasirinkti tik mokytojai. Apklausa atlikta, pasinaudojus IQUES Online Lietuva sistema. Iš 25 respondentų apklausos anketą užpildė 23, o t.y. 92%. 1 respondentas tik iš dalies atsakė į anketos klausimus.

2015/2016 m.m. platusis gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas, lyginant su 2012/2013 m.m. leidžia teigti, jog visų sričių vertinimai gerėja.

Stipriosios gimnazijos veiklos sritys.

Gimnazijos kultūra (gimnazijos atvirumas ir svetingumas, gimnazijos tradicijos ir ritualai) - geriausiai įvertinta sritis.

Antroji sritis - ugdymas ir mokymasis - geriausiai įvertinti ugdymo proceso organizavimo rodikliai: ugdymo planai ir tvarkaraščiai, mokytojo veiklos planavimas, ugdymo programos.

Kaip geriausiai vertinamas yra tik vienas 4 srities - pagalba mokiniui – rodiklis - tai bendroji rūpinimosi mokiniais politika. Tarp geriausiai vertinamų patenka ir 5 srities - mokyklos strateginis valdymas - rodikliai, kurie irgi susiję su ugdymo proceso organizavimu ir planavimu (mokyklos vizija, misija ir tikslai; planavimo procedūros; planų kokybė ir dermė).

Lyginant su 2012/2013 m.m., gimnazijos stipriųjų veiklos sričių skyriuje neliko šių rodiklių: mokyklos pažangos siekiai, mokyklos ryšiai, pamokos organizavimas, mokyklos įsivertinimas, vadovavimo stilius ir personalo valdymas.

 

Silpnosios gimnazijos veiklos sritys.

2 ir 4 sritys (ugdymas ir mokymasis bei pagalba mokiniui) yra vertinamos kaip silpniausios.Tik ,,patenkinamai“ įvertinti rodikliai: mokymosi motyvacija ir mokėjimas mokytis. 4 srities rodikliai, susiję su tėvų dalyvavimu ugdymo procese (tėvų pagalba mokantis, tėvų švietimo politika), ir išskirtine pagalba mokiniams (gabių ir talentingų vaikų ugdymas) taip pat įvertinti kaip silpni. Deja, respondentų nuomone, psichologinės pagalbos teikimas mokiniams irgi silpnoji gimnazijos veiklos sritis, kurią būtina tobulinti. Džiugu, kad iš silpnųjų veiklos sričių „pasitraukė“ rodiklis mokomės bendradarbiaujant, taip pat išmokome konstruktyviai ,,panaudoti patalpas“. Šie rodikliai 2012/2013 m.m.buvo įvertinti prasčiausiai.

Geriausiai įvertinti rodikliai ( 3,8 – 4).

1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas (4).

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai (3,9).

2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas (3,9).

1.1.2. Tradicijos ir ritualai (3,8).

2.1.1. Ugdymo programos (3,8).

4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika (3,8).

5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai (3,8).

5.1.2. Planavimo procedūros (3,8).

5.1.3. Planų kokybė ir dermė (3,8).

Patenkinamai įvertinti rodikliai ( 3,1 - 3,3).

2.4.1. Mokymosi motyvacija (3,1).

4.5.2. Tėvų švietimo politika (3,1).

2.4.2. Mokėjimas mokytis (3,1).

4.5.1. Tėvų pagalba mokantis (3,2).

4.2.2. Psichologinė pagalba (3,3).

4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas (3,3).

 

2014-2015 m.m. GIMNAZIJOS veiklos kokybės vidaus įsivertinimas

Šiais metais giluminiam gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimui pasirinkome

1 sritį – mokyklos kultūrą.

Stipriosios gimnazijos veiklos pusės:

Mokiniai ir mokytojai pripažįsta, kad mūsų gimnazijos pedagogai stengiasi, kad mokiniai suprastų ir išmoktų pamokos medžiagą – šiam teiginiui pritarė dauguma mokytojų ir mokinių. Taip pat dauguma mokinių ir mokytojų pritarė teiginiui, kad gimnazijoje vertinami mokinių pasiekimai, kad jie nelieka nepastebėti.

Galima teigti, kad tapatumo jausmas gimnazijos bendruomenės narių yra gana stiprus. Tokias išvadas leidžia daryti tai, kad mokytojai jaučiasi gimnazijos bendruomenės dalimi ir didžiuojasi savo mokykla. Mokiniai jaučiasi saugūs savo mokykloje ir lygūs (pritarė teiginiui, kad taikomos vienodos taisyklės visiems mokiniams). Tėvai yra patenkinti tuo, kad jų vaikai mokosi būtent šioje mokykloje, jie jaučiasi laukiami gimnazijoje, pritaria tam, kad mokytojai visada pasirengę bendradarbiauti su tėvais ir jiems mokytojų pateikiamos informacijos apie vaiko mokymąsi pakanka. Anketų kokybinė analizė parodė, kad nei mokytojus vargina įtempti santykiai su mokiniais ar kolegomis, nei mokinius – įtempti santykiai su mokytojais ar mokiniais.

Galima pasidžiaugti ir tuo, kad mokiniai supranta savo atsakomybę dėl mokymosi rezultatų, nes dauguma jų pritarė teiginiui, kad, jei norėtų, galėtų mokytis geriau. Tam pritarė netiesiogiai ir tėvai, nepritardami teiginiui, kad jų vaikas į mokymąsi žiūri rimtai.

Silpnosios gimnazijos veiklos pusės:

Analizuojant mokytojų anketas, paaiškėjo, kad sprendimų priėmimo procesas gimnazijoje neaiškus jiems – mokytojai nepritarė ir teiginiui, kad sprendimai priimami kolegialiai, bet nepritarė ir teiginiui, kad sprendimus priima gimnazijos administracija.

Mokiniai anketose nepritarė teiginiui, kad gimnazijos mokiniai drausmingai elgiasi ir tada, kai nemato mokytojai. Galima daryti išvadą, kad mokiniai nesąmoningai laikosi drausmės taisyklių, o verčiami.

Analizuojant tėvų anketas, išryškėjo, kad jie nepatenkinti maitinimu gimnazijos valgykloje ir ne visais mokytojais pasitiki kaip stipriais specialistais (nepritarė teiginiui, kad gimnazijoje dirba stiprūs visų dalykų specialistai).

Įdomus nesutapimas buvo tėvų ir mokinių anketose: mokiniai nepritarė teiginiui „mokytojai nėra manęs įžeidę“, o tėvai nepritarė teiginiui „pasitaiko, kad mokytojai įžeidžia mano vaiką“.

Lyginant su 2013-2014 m.m. įsivertinimo bendrais rezultatais, galima teigti, kad tėvų įvertinimai daugeliu punktų tikrai pagerėjo, padaugėjo pasitenkinimo mokykla ir pasitikėjimo mokytojais.

 

2013-2014 m.m. mokyklos veiklos kokybės vidaus įsivertinimas

Šiais metais giluminiam mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui pasirinkome 4 sritį – pagalba mokiniui.

Apklausoje dalyvavo 28 mokytojai, 70 mokinių ir 80 mokinių tėvų. Daugelyje sričių mokinių, tėvų ir mokytojų vertinimų tendencijos sutampa – kurios sritys vertinamos prasčiau, kurios geriau. Išanalizavus visų trijų tikslinių grupių anketas ir jų atsakymus, galima daryti išvadas apie stipriąsias ir silpnąsias išryškėjusias puses.

Stipriosios mokyklos veiklos pusės:

  1. Profesinis informavimas. Tiek mokiniai, tiek mokytojai, tiek tėvai sutiko su tuo, kad profesinis informavimas mokykloje vyksta ir jis vyksta gerai bei, kad jis yra naudingas.
  2. Mokytojų rūpinimasis mokiniais. Šitą patvirtina nemažai rodiklių, tačiau šis rodiklis dar nieko nepasako apie rūpinimosi mokiniais efektyvumą. Kitaip sakant, ir mokytojai, ir mokiniai, ir tėvai sutinka su tuo, kad mokytojai yra geranoriški mokinių atžvilgiu ir nori jiems padėti.
  3. Tėvų informavimas. Mokytojai visi pritaria tam, kad tėvai yra nuolat informuojami apie mokykloje dirbančius pagalbos specialistus, apie mokykloje galiojančią tvarką ir reikalavimus mokiniams. Tėvai irgi teigia, kad jie žino, kokius paskutinius įvertinimus gavo jų vaikas mokykloje ir absoliučiai daugumai tėvų pakanka informacijos apie vaiko mokymąsi, dauguma pritaria ir tam, kad tiksliai informuojami apie mokykloje keliamus reikalavimus mokiniams, ir apie mokykloje dirbančius pagalbos specialistus bei kaip su jais susisiekti.

Silpnosios mokyklos veiklos pusės:

  1. Tėvų aktyvumas mokyklos ar klasės gyvenime. Mokytojų nuomone bendradarbiavimas su tėvais nėra labai veiksmingas ir teikiant pagalbą mokiniams, nes patys tėvai nelabai linkę dalyvauti mokyklos organizuojamuose užsiėmimuose. Klasių auklėtojai taip pat mano, kad silpniausia jų veiklos sritis – tėvų dalyvavimas susirinkimuose. O ir patys tėvai (24-33%) nepritaria teiginiams, kad jie noriai dalyvauja savo vaiko klasės gyvenime ir tėvų susirinkimuose. Tai antrus metus besikartojantis prasčiausiai vertinamas rodiklis.
  2. Mokinių ir tėvų pasitikėjimas mokytojais ir pagalbos specialistais. Nors mokytojų geranoriškumas pastebimas kaip stiprioji pusė, tačiau pasitikėjimas jais vertinamas kitaip. Beveik trečdalis apklausoje dalyvavusių mokinių pažymi, kad jie bijo atsakinėdami klysti, mokytojų teisingumu irgi abejoja beveik trečdalis mokinių. 39-57 procentai moksleivių teigia, kad nesikreiptų turėdami problemų nei į auklėtoją, nei į socialinį pedagogą, nei į psichologą ir nepasakotų apie savo problemas jokiam suaugusiam mokykloje, ir mažiausiai mokinių kreiptųsi būtent į klasės auklėtoją. Net 60 procentų tėvų pagalbos savo vaikui ieškotų ne mokykloje.
  3. Namų darbų krūvis. Šį rodiklį patvirtina tik tėvai, kurie mano, kad vaikams namų darbų krūvis yra per didelis. Bet tai rodiklis, keliantis nerimą jau antrus metus.
  4. Gabiųjų vaikų ugdymas. Mokytojų vertinimu, mokykloje trūksta neformalaus ugdymo užsiėmimų ypač gabiems vaikams. Tai nėra daugelio rodiklių patvirtinamas dalykas. Bet irgi besikartojantis jau antrus metus.

 

Atnaujinta 2016 m. liepos 4 d.
Trakų r. Lentvario "Versmės" gimnazija, Lauko g. 20, LT-25119 Lentvaris, tel. (8 528) 28051, faks. (8 528) 29285, el. p. info@lpvm.lt, įm. kodas 190662435
Joomla 2.5 template by 888Poker